Iškėlė bankrotą? Vadovui slėptis neapsimoka

Pasidėjus įmonės bankroto procesui, įmonės vadovo funkcijas perima nemokumo administratorius. Kadangi darbą pradėjęs administratorius apie įmonę nieko nežino, svarbus vaidmuo perduodant su įmone susijusią informaciją yra numatyta vadovui. Kodėl tokiais atvejais neverta slėptis nuo bankroto administratoriaus ir kada už slėpynes gresia vadovo teisių apribojimas, aptarsime šiame įraše.

Po bankroto – penki namų darbai vadovui

Po bankroto bylos iškėlimo įstatymas numato penkis namų darbus vadovui. Šiuos darbus vadovas privalo atlikti per teismo nutartyje numatytą terminą, kuris dažniausiai būna 15 kalendorinių dienų. Rūpestingas vadovas viską dažniausiai būna atlikęs dar prieš įmonės bankroto paskelbimą.

1. Parengti finansinę atskaitomybę.

Kiekviena bankroto byla pirmiausia prasideda nuo įmonės balanso. Šis turi būti sudaromas sprendimo dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos duomenimis. Balanse fiksuojamas bankroto proceso pradžioje turimas įmonės turtas bei įsipareigojimai.

Vadovo pareiga – perduoti nemokumo administratoriui įmonės balansą ir visas jo eilutes detalizuojančius žiniaraščius. Taigi, jeigu įmonės balanse apskaitytas ilgalaikis turtas, turi būti perduotas balanse apskaitytą turtą detalizuojantis žiniaraštis. Apskaitytos gautinos sumos – perduoti gautinų sumų detalizaciją ir pan.

2. Perduoti visus įmonės dokumentus.

Žinodami, jog nemokumo administratorius bankroto byloje tikrins įmonės sandorius už paskutinius 3 metus, kartais vadovai perduoda tik šio laikotarpio įmonės dokumentus. Bėda ta, jog vadovo pareiga – perduoti visus dokumentus nuo pirmo iki paskutinio. Todėl siekiant šią pareigą įvykdyti tinkamai, geriau perduoti nemokumo administratoriui viską iki paskutinio kasos aparato kvito.

Įstatyme nėra detalizuota, kaip turi būti įforminamas dokumentų perdavimas. Mes turime du patarimus. Pirma, sunumeruokite perduodamų segtuvų lapus. Išvengsite nesąžiningų situacijų, kai bankroto byloje „pasimes“ koks nors dokumentas. Antra, sudarykite perduodamų dokumentų apyrašą arba perdavimo aktą. Nurodykite, kokius dokumentus ir už kokį laikotarpį perduodate. Net jeigu perduodate skaitmeninius dokumentus el. paštu ar kt., įrašykite juos į perdavimo aktą. Turėkite nemokumo administratoriaus parašą, patvirtinantį, jog dokumentai perduoti.

3. Perduoti buhalterinės apskaitos registrus.

Šiandien sunkiai rasime įmonę, kuri buhalterinę apskaitą tvarko „excelyje“. Dažniausiai įmonės buhalteriniai duomenys saugomi buhalterinės apskaitos programoje. Įstatymas įpareigoja vadovą perduoti buhalterinius apskaitos registrus, taigi vadovo teisė pasirinkti: perduoti buhalterinės apskaitos programos duomenų bazės kopiją arba atskirus buhalterinių sąskaitų registrus. Bet kuriuo atveju dėl šių duomenų perdavimo dažniausiai bendrauja nemokumo administratoriaus ir įmonės buhalteriai tarpusavyje.

4. Perduoti visą balanse apskaitytą turtą.

Turtą, kuris apskaitytas bankroto pradžios įmonės balanse, reikia perduoti nemokumo administratoriui. Tai dažniausiai atliekama fiziškai patikrinant, ar visas apskaitytas turtas iš tiesų egzistuoja bei fiksuojant jo būklę perdavimo metu. Turtas perduodamas pasirašant perdavimo aktą. Jeigu turtas laikomas pas trečiuosius asmenis, tuomet būtina pateikti šią informaciją bankroto administratoriui. Jis priims sprendimą dėl tolimesnio turto saugojimo, pervežimo ir pan.

Jeigu bankroto byla iškelta individualiai įmonei, nemokumo adminsitratoriui papildomai privaloma pateikti viso įmonės savininko turto sąrašą. Kadangi įmonės savininkas už įmonės prievoles atsako subsidiariai, bankroto byloje gali kilti ir savininko turto realizavimo klausimas.

5. Suteikti visą informacija apie įmonę.

Įmonės vadovui numatyta pareiga viso bankroto proceso metu pagal bankroto administratoriaus prašymus teikti jo darbui reikalingą informaciją. Dėl to, net atlikus anksčiau minėtus darbus, vėliau procese gali teikti atsakinėti į administratoriaus paklausimus. Kokia tai gali būti informacija? Bet kokia, susijusi su įmonės bankroto administravimu. Dažniausiai tai būna papildomi paaiškinimai dėl konkrečių vadovo sprendimų, sudarytų sandorių, balanse apskaitytų sumų pagrįstumo ir pan.

Slėpynių kaina – ne tik vadovo teisių apribojimas

Neretai pasitaiko, kai įmonės vadovas nuo bankroto administratoriaus slepiasi arba anksčiau minėtus namų darbus atlieka vangiai. Tokiais atvejais įstatymas numato galimybę vadovui įkrėsti „beržinės košės“.

1. Piniginės baudos

Pirmiausia nedrausmingą vadovą nemokumo administratorius prašo nubausti pinigine bauda. Įstatyme numatyta maksimali baudos suma – vienas MMA už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (2024 m. tai siekia 924 Eur per dieną). Reali piniginė sankcija aplaidžiam vadovui dažniausiai svyruoja nuo vienkartinės 100 Eur iki 500 Eur baudos.

Paskirdamas baudą teismas visuomet pabrėžia, kad jos paskyrimas neatleidžia nuo pareigų vykdymo. Jeigu vadovas ir toliau apsimeta varna, kuri apsimeta šlanga, teismui gali būti teikiamas pakartotinis prašymas skirti piniginę baudą. Ir taip pat pasaka be galo.

2. Vadovo teisių apribojimas

Vis dėlto, po pirmos teismo paskirtos baudos dažniausiai seka bankroto administratoriaus prašymas dėl vadovo teisių apribojimo. Dėl to, kad neperduotas įmonės turtas, dokumentai ar informacija, vadovui nuo 1 iki 5 metų gali būti apribota teisė eiti vadovaujamas pareigas. Vadovo teisių apribojimo terminas priklauso nuo pažeidimo masto – piktybinis ir besikartojantis pareigų ignoravimas dažniausiai apdovanojamas maksimaliu 5 metų vadovo teisių apribojimo terminu. Svarbu yra tai, jog apdovanoto vadovo vardas, pavardė ir gimimo data skelbiama viešai registrų centro tinklapyje.

3. Tyčinis bankrotas

Teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu nustatęs, kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės vadovo veiksmai, siekiant išvengti atsakomybės prieš kreditorius. Vienas iš tyčinio bankroto požymių – aplaidus ar apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas.

Teismai situacijas, kai vadovas neperduoda jokių įmonės dokumentų, gali įvertinti kaip apgaulingą apskaitos tvarkymą, apskaitos slėpimą, sunaikinimą. Tokiais atvejais laikoma, jog dėl tyčinių vadovo veiksmų neįmanoma nustatyti įmonės finansinės būklės bei jos kitimo, turto sudėties, identifikuoti su tuo susijusių operacijų ar patikrinti įmonės atliktų ūkinių operacijų ir veiksmų teisėtumo.

Dėl to vadovas, kuris sąmoningai pasirenka ignoruoti nemokumo administratorių, teismų sprendimus gali būti pripažintas atsakingas už tyčinį įmonės bankrotą.

4. Išplaukiančios neigiamos pasekmės

Teismo paskirtos baudos, vadovo teisių apribojimas, o ypatingai tyčinis bankrotas stipriai blogina vadovo reputaciją. Aplaidus vadovas bankroto proceso metu dažniausiai sulauks ieškinio dėl žalos atlyginimo. Tuomet visi prieš tai priimti teismų sprendimai neigiamai charakterizuos vadovą, kuriam apsiginti nuo pareikštų reikalavimų taps itin sudėtinga.

Apibendrinant, po bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovui bendradarbiauti su bankroto administratoriumi apsimoka. Atmestinas ar aplaidus vadovo elgesys labai greitai bus apdovanotas pinigine bauda, vadovo teisių apribojimu ir kt. Solveit.lt specialistai yra padėję ne vienam vadovui išvengti neigiamų pasekmių pradėtoje bankroto byloje. Jeigu atsidūrėte panašioje situacijoje, nedvejodami kreipkitės, tikrai galime Jums padėti.