Įmonės nemokumas: kaip atrodo ir ką daryti vadovui?

Verslo pradžioje apie nemokumą negalvoja niekas. Kalba apie galimą įmonės nemokumą prasideda verslui susidūrus su finansiniais sunkumais. Tuomet kyla klausimų, ar sunkumai laikini, ar ilgalaikiai. Ar įmonę jau reikia laikyti nemokia, ar dar ne? Ką daryti, jeigu įmonė nemoki? Šiame straipsnyje patarsime, kaip atpažinti įmonės nemokumą ir kokie turėtų būti įmonės vadovo veiksmai jį įveikiant.

Nemokumas: kada atsiranda?

Nemokumas – tai kaip verslo sveikatos diagnozė. Kai verslui diagnozuojamas nemokumas, vadinasi įmonė nėra pajėgi apmokėti skolų arba turimi įsipareigojimai viršija turto vertę. Įmonės vadovui apie nemokumą reikia pradėti galvoti, kai atsiranda šios aplinkybės:

1. Įmonė nėra pajėgi įvykdyti turtinių įsipareigojimų, kuriuos įvykdyti privaloma

Kalba eina tik apie turtinius įsipareigojimus – skolų apmokėjimą. Įsipareigojimas suteikti paslaugas, atlikti statybos darbus ir pan., nėra turtinis, todėl jo nevykdymas nemokumo nesukelia.

Vertinant įsipareigojimus, esminę reikšmę turi jų vykdymo terminas. Jis turi būti suėjęs, pradelstas. Tai reiškia, kad atėjo iš anksto nustatyta diena, kurią reikia atlikti mokėjimą, tačiau įmonė nėra pajėgi to padaryti. Pavyzdžiui, mėnesio 25 dieną įmonė negali sumokėti PVM. Arba suėjo terminas mokėti kredito įmoką bankui, tačiau nėra iš ko.

2. Balanse apskaityti įsipareigojimai viršija turto vertę

Šiai aplinkybei nustatyti iš esmės pakanka užmesti akį į balansą. Jeigu per vienerius metus mokėtinos sumos viršija turto vertę, turėtų užsidegti nemokumo pavojaus lemputė. Tiesa, nemokumas atsiranda tik kai turto vertę viršija pradelsti įsipareigojimai. Todėl aprašytu atveju reikėtų buhalterijos prašyti pradelstų skolų suvestinės.

Šio balanso duomenys leidžia manyti, kad įmonė yra nemoki. Jos trumpalaikiai įsipareigojimai siekia 134 tūkst. Eur, kai turtas sudaro 100 tūkst. Eur. Nustačius, kad pradelstos skolos iš tiesų viršija 100 tūkst. Eur ribą, būtina imtis veiksmų, kuriuos aptarsime šiek tiek vėliau.

3. Finansiniai sunkumai yra sisteminiai ir ilgalaikiai

Lietuvos teismai yra pasisakę, jog nemokumo būsena turi būti aiškinama plačiau, negu pažodžiui yra įtvirtinta įstatyme. Kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar įmonė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti.

Nemokumas – tai ilgalaikiai ir rimti finansiniai sunkumai. Nemokumui konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių įsipareigojimų nevykdymo atvejų. Turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas.

Kaip atpažinti artėjantį nemokumą?

Kaip ir kiekvieną ligą, nemokumą gali išduoti tam tikri simptomai. Įmonės nemokumą dažniausiai nulemia veiklos metu nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės. Dar dažniau – net ne viena, o kelios iš karto. Iš praktikos galime išskirti įmonės nemokumą indikuojančius simptomus, kuriuos pastebėjus reikėtų galvoti apie „gydymą“.

• Pelningumo mažėjimas. Prieš bankrotą įmonė dažniausiai kelis metus iš eilės balanse fiksuoja didėjantį nuostolį.
• Kritusios pardavimų pajamos. Klientų praradimas gali lemti ženklų pardavimo pajamų kritimą, ypatingai, jeigu prarandami pagrindiniai pirkėjai.
• Apyvartinių lėšų trūkumas. Itin skausminga įmonės būklė, kai į sąskaitą įkrenta mažiau pinigų, nei reikia sumokėti.
• Augančios skolos. Sudėtinga laiku įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, jų daugėja, kreditoriai piktėja, prasideda teisminiai procesai.
• Nutrūkęs/ sumažėjęs finansavimas. Suprastėję finansiniai rodikliai gali lemti vis prastėjančias finansavimo sąlygas arba finansavimo netekimą.
• Darbo jėgos problemos. Augantys personalo išlaikymo kaštai, darbo jėgos trūkumas, sunkumai laiku mokant atlyginimus, prasidėję darbo ginčai.
• Logistinės bėdos. Išaugę prekių tiekimo kaštai, pailgėję logistikos terminai, nepalankios apmokėjimų sąlygos ir pan.
• Konkurencinė aplinka. Prarasta rinkos dalis, sunkumai prilygti rinkoje esančioms kainoms.
• Aplaidumas. Nepamatuoti verslo sprendimai, prasti vadybiniai įgūdžiai, komandos nepriežiūra.
• Kitos bėdos. Pasauliniai sukrėtimai, teisinės aplinkos pasikeitimai, nelikvidus turtas, atsargų kaupimasis ir pan.

Kaip minėjome, praktika rodo, kad įmonė nemokia tampa ne dėl vienos iš išvardintų priežasčių. Bėdos po vieną nevaikšto. Todėl įmonės vadovui pastebėjus pirmuosius verslo ligos simptomus, būtina kuo greičiau reaguoti ir imtis priemonių.

Verslas susirgo nemokumu. Ką daryti vadovui?

Kiekvienai ligai yra vaistų. Ne išimtis ir nemokumas. Verslo sveikatos priežiūra – įmonės vadovo atsakomybė. Nustatęs, kad įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais, įmonės vadovas negali delsti. Veiksmų planas tokiu atveju turėtų būti toks:

1. Profesionali konsultacija

Jeigu pastebėjote pirmuosius nemokumo požymius, nedelsdami kreipkitės pagalbos į specialistus. Tai gali būti solveit.lt nemokumo specialistai, auditoriai, teisininkai. Nemokumas yra specifinė sritis, todėl visada geriau, kad įmonės situaciją iš šalies įvertintų ją išmanantys profesionalai.

2. Komunikacija su įmonės akcininkais, darbuotojais, kreditoriais

Nemokumas kaip „liga“ sukelia daug šalutinių reakcijų: nelaimingi darbuotojai, nepatenkinti kreditoriai, finansiniai partneriai ir pan. Turėdami specialistų išvadą, o greičiausiai ir veiksmų planą, kuo greičiau pristatykite situaciją įmonės darbuotojams. Aptarkite galimas išeitis su didžiausiais kreditoriais.

Lietuvoje įstatymai tiesiogiai įtvirtina įmonės vadovo pareigą, esant įmonės nemokumui ar jo tikimybei nedelsiant informuoti akcininkus ir siūlyti spręsti finansinių sunkumų klausimą. Netinkama komunikacija gali ne tik komplikuoti vėlesnį nemokumo procesą, tačiau taip pat pareikalauti įmonės vadovo atsakomybės.

3. Verslo gaivinimas

Nemokumas ne iš karto reiškia bankrotą. Kartu su akcininkais, finansų patarėjais įvertinkite galimas verslo gaivinimo strategijas.

• Sąnaudų mažinimas. Nebūtinų išlaidų atsisakymas, turimų išteklių perskirstymas.
• Refinansavimas. Palankesnių finansavimo sąlygų paieška, derybos su kreditoriais dėl palankesnių mokėjimo terminų ir sąlygų.
• Prekių ir paslaugų peržiūra. Esamų paslaugų ar produktų pelningumo įvertinimas, naujų galimybių paieška, pozicionavimas.
• Personalo pokyčiai. Šviežio kraujo, naujų idėjų įsileidimas.

Tai tik keletas iš galimų pokyčių. Įvertinkite nemokumą sukėlusias priežastis ir ieškokite būdų kaip jas pašalinti.

4. Nemokumo proceso inicijavimas

Įmonei susidūrus su finansiniais sunkumais, būtina nedelsti. Dėl nesavalaikio bankroto gali kilti rimtų nemalonumų. Inicijuokite vieną iš nemokumo procesų.

• Restruktūrizavimas. Jeigu įmonė nėra nutraukusi veiklos ir galėtų su kreditorių pagalba visas skolas grąžinti, restruktūrizuokite įmonę. Su restruktūrizavimo procesu susipažinsite perskaitę šias mūsų įžvalgas.
• Bankrotas. Jeigu įmonės veikla nutrūkusi arba neperspektyvi, skubiai spręskite dėl įmonės bankroto paskelbimo. Galbūt įmonė gali bankrutuoti ne teismo tvarka? Apie neteisminį bankrotą, jo privalumus ir skirtumus nuo įprastos teismo tvarka nagrinėjamos bankroto bylos skaitykite čia.

Kaip matyti, apie nemokumą įmonės vadovas turėtų galvoti kuo anksčiau, tik susidūrus su pirmaisiais sunkumais. Nemokumą vadovui atpažinti dažniausiai nėra sudėtinga, kadangi jį išduoda gana akivaizdūs verslo sveikatos sutrikimai. Kaip ir kiekvienos ligos atveju, svarbiausia yra greita reakcija. Jeigu turite abejonių dėl savo verslo sveikatos ir norėtumėte profesionalaus patarimo, susisiekite su solveit.lt specialsitais.