Nesavalaikis bankrotas – vadovo nuodėmė
Viena iš svarbiausių įmonės vadovo pareigų – nuolat domėtis įmonės finansine padėtimi. Kai įmonė tampa nemokia, vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. Vengiant tą padaryti, įmonės bankrotas vėliau gali būti laikomas nesavalaikiu. Kas lemia nesavalaikį bankrotą ir kas už tai gresia įmonės vadovui aptarsime šiame straipsnyje.
Kai įmonė nemoki – svarbu nedelsti
Įmonei susidūrus su finansiniais sunkumais, vadovo atsakomybė didėja. Tokiu atveju kiekvienas vadovo sprendimas turi būti labai apgalvotas ir atliepti kreditorių interesus. Be to, nustatęs, kad įmonė yra nemoki, taigi susiduria su rimtais ir ilgalaikiais finansiniais sunkumais, įmonės vadovas privalo nedelsdamas galvoti apie įmonės bankroto paskelbimą. Apie nesavalaikį bankrotą ir galimas jo pasekmes šioje situacijoje būtina žinoti.
Svarbu suprasti, jog po to, kai bus iškelta įmonės bankroto byla, vienas iš pagrindinių bankroto administratoriaus uždavinių bus nustatyti konkrečią datą, kada įmonė tapo nemokia. Ši data taps atskaitos tašku vertinant įmonės vadovo veiksmus. Nustačius, kad vadovas elgėsi atmestinai – nesiėmė veiksmų inicijuojant įmonės nemokumo – bus laikoma, kad įmonės bankrotas yra pavėluotas.
Nesavalaikis bankrotas kerta per vadovo piniginę
Jeigu bankroto byloje nustatomas nesavalaikis bankrotas, pretenzijų dėl jo sulauks įmonės vadovas. Įmonės vadovas privalės savo lėšomis atlyginti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės bankrotas buvo pavėluotas. Tokiais atvejais dažniausiai vertinamos žemiau nurodytos aplinkybės.
- Kada įmonė tapo nemokia?
Ši data paaiškėja nemokumo administratoriui įvertinus įmonės finansinių duomenų istoriją bei veiklos aplinkybes. Kiek laiko įmonė dirba nuostolingai? Kada įmonės nuosavas kapitalas tapo neigiamas? Kada įmonė nustojo gauti pajamas? Kada atsirado teisminiai ginčai su kreditoriais arba prasidėjo skolų išieškojimai? Kada VMI arba SoDra priėmė sprendimus dėl priverstinio nesumokėtų mokesčių nurašymo? Atsakymai į šiuos klausimus priveda prie konkrečios dienos, kurią galima laikyti, kad įmonė faktiškai tapo nemokia.
- Kada apie nemokumą turėjo sužinoti vadovas?
Būdamas rūpestingas, apie įmonės nemokumą vadovas sužino iš karto jam atsiradus. Tačiau praktikoje dažniausiai laikoma, kad vadovui nemokumo faktas tampa žinomas nuo įmonės balanso parengimo ir pateikimo juridinių asmenų registrui dienos. Be abejo, kiekvienu atveju šios aplinkybės nagrinėjamos ir vertinamos individualiai.
- Kada iškelta įmonės bankroto byla?
Bankroto pradžios data fiksuoja laikotarpio, kurį tęsėsi įmonės nemokumo būsena, pabaigą. Žinant, kada kilo įmonės nemokumas ir kada buvo iškelta bankroto byla, galima vertinti įmonės vadovo vėlavimo mastą.
Įstatymas aiškiai numato, kad vadovas inicijuoti nemokumo procesą turi per 5 darbo dienas nuo tada, kai sužinojo apie nemokumą. Taigi, ilgiau nei 5 darbo dienas besitęsiantis įmonės nemokumas jau gali patekti po nesavalaikio bankroto sąvoka.
- Kokios įmonės skolos buvo nemokumo atsiradimo dieną?
Kad būtų tinkamai įvertinta įmonės vadovo atsakomybė už nesavalaikį bankrotą, turi būti išsiaiškinta, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo tuo metu, kai įmonė tapo nemoki. Tą dažniausiai parodo įmonės balanso duomenys, buhalterinė apskaita, kreditorių pateikti dokumentai.
- Kiek padidėjo įmonės skolos bankroto iškėlimo dieną?
Laikotarpis nuo įmonės nemokumo kilimo iki bankroto bylos iškėlimo yra žalingas kreditoriams. Tuo metu skaičiuojamos palūkanos, delspinigiai, baudos, gali atsirasti naujų įsipareigojimų ir pan. Nuo tada, kai įmonė tampa nemoki, vadovui atsiranda prievolė inicijuoti bankroto bylą. Todėl jei nuo to momento įmonės skolos padidėja, šis padidėjimas yra laikomas žala.
- Vadovo atsakomybės sąlygos
Be abejo, šalia nurodytų aplinkybių teismai bylose dėl pavėluoto bankroto turi nustatyti įmonės vadovo civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą ir priežastinį ryšį tarp vadovo veiksmų ir kilusios žalos. Turint atsakymus į anksčiau iškeltus klausimus dažniausiai šių sąlygų aptarimas būna tik formalumas.
Dažnai praktikoje vadovo vėlavimą inicijuoti bankrotą lemia geri vadovo norai tęsti nemokios įmonės veiklą ir kaip nors išsikapstyti. Deja, tačiau tokios vadovo pastangos atsakomybės nešalina. Teismai ne kartą yra pažymėję, kad, kai įmonė vykdo veiklą, tačiau didėja jos nuostoliai, tokie veiksmai pripažįstami neatitinkančiais protingos verslo rizikos ir prieštaraujančiais geriems verslo standartams.
Nesavalaikis bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu
Bankrotas laikomas tyčiniu, jeigu nustatoma, kad įmonės bankroto buvo siekiama sąmoningai. Įmonės nemokumas ir vėliau ateinantis bankrotas patys savaime nėra kaip nors smerkiami. Tačiau nepateisinami tokie veiksmai, kuriais siekiama išvengti vadovo atsakomybės prieš kreditorius laiku neinicijuojant bankroto.
Praktikoje pasitaiko, kai, siekiant pabėgti nuo problemų, nemoki įmonė numetama į šalį ir užmirštama. Tuo laikotarpiu, kaip aptarėme, didėja įmonės skolos ir nuostoliai, nukenčia kreditorių interesai. Ženkliai pavėluotas bankrotas tokiu atveju gali lemti tyčinį bankrotą. Tuomet laikoma, kad vadovas savo tyčiniais veiksmais dar labiau pablogino ir taip nemokios įmonės būklę, todėl yra atsakingas dėl tyčinio bankroto.
Taigi įmonei susidūrus su sisteminiais finansiniais sunkumais, įmonės vadovas turėtų nedelsti inicijuoti bankrotą. Kuo ilgiau tempiama guma, tuo didesni gali būti nuostoliai dėl nesavalaikio bankroto. Kartais tai netgi gali lemti atsakomybę už tyčinį bankrotą. Susidūrėte su finansiniais sunkumais ir norite pasitarti dėl geriausio sprendimo? Kreipkitės į patyrusią solvit.lt komandą.
